švistelti

švìstelti, -ia, -ėjo NdŽ žr. švistelėti 1: Tik biskį švìstels, ir vėl lietus Krok. Žaibas netrukus švistels rš. | prk.: Tik retkarčiais švisteldavo jo sąmonėje kurios nors minties arba įspūdžio nuotrupa rš.